Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra SEPA?

Kas yra SEPA?

34 valstybes apimanti erdvė, kurioje kredito pervedimai eurais ir tiesioginio debeto operacijos eurais vykdomos pagal tokias pačias mokėjimo schemas, taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus.

Kurias valstybes apima SEPA?

Šiuo metu SEPA apima visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares, taip pat Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Šveicariją, Monako Kunigaikštystę ir San Mariną.

Ką SEPA reiškia praktiškai?

SEPA – tai tam tikras valstybes apimanti mokėjimų erdvė, kurioje privatūs klientai, įmonės ir kiti rinkos dalyviai gali atsiskaityti vieni su kitais vadovaudamiesi vieningomis sąlygomis, teisėmis – tartum tai būtų paprasti atsiskaitymai šalies viduje. Tai Europos mokėjimų infrastruktūra, kurioje veikia bendri kliringo centrai, yra nustatyti atsiskaitymų eurais standartai bei taisyklės.

Kas nustatė SEPA reikalavimus? Kaip jie bus keičiami vėliau?

Esminius SEPA reikalavimus nustatė Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami SEPA reglamentą (Nr. 260/2012). Kitus techninius elementus ir procesus nustatė Europos mokėjimų taryba, valdanti SEPA mokėjimų schemas. SEPA reglamentas gali būti peržiūrėtas 2017 m., o SEPA schemoms taikomas kasmetinis pakeitimų ciklas, kuriame gali dalyvauti ir Lietuvos rinkos dalyviai.

Kas koordinuoja SEPA projekto įgyvendinimą Lietuvoje?

Įgyvendinimui koordinuoti yra sudarytas Lietuvos SEPA koordinavimo komitetas, apimantis mokėjimo paslaugų teikėjus. Komitetas sprendžia visuomenės informavimo ir techninius perėjimo prie SEPA klausimus, yra parengęs šalies mokėjimo priemonių pakeitimo SEPA mokėjimo priemonėmis planą, jis periodiškai atnaujinamas. Vis dėlto SEPA reglamentas numato, kad už SEPA reikalavimų įgyvendinimą atsakingas kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas ir kiekviena įmonė individualiai.

Kokios yra SEPA mokėjimo priemonės?

Tai SEPA kredito pervedimai ir SEPA tiesioginis debetas.

Ar galima inicijuoti SEPA kredito pervedimą ar tiesioginio debeto operaciją į šalį, nepriklausančią SEPA erdvei?

SEPA kredito pervedimai ir SEPA tiesioginio debeto operacijos gali būti atliekamos tik tarp SEPA erdvei priklausančių valstybių.

Ar dėl SEPA sumažės vietinių pervedimų paslaugų lygis?

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą, vietiniai kredito pervedimai, pateikti iki 12 valandos, turi pasiekti gavėjo sąskaitą tą pačią darbo dieną. SEPA šios nuostatos nepakeis. Tikimasi, kad konkurencija skatins paspartinti ir tarptautinių mokėjimų vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą, tokie mokėjimai turi būti įvykdomi per vieną darbo dieną (per dvi, jei mokėjimas inicijuojamas popieriniu būdu).

SEPA tiesioginio debeto operacijų lėšos užskaitomos gavėjui jų nurašymo nuo mokėtojo sąskaitos dieną, tačiau pranešimai apie tiesioginio debeto operacijos inicijavimą mokėtojo kredito įstaigą turi pasiekti prieš dvi darbo dienas iki lėšų nurašymo nuo mokėtojo sąskaitos dienos (prieš penkias, kai inicijuojama pirma tiesioginio debeto operacija). Dėl to bendras operacijų apdorojimo ciklas tampa ilgesnis už šiuo metu taikomą praktiką, kai tiesioginio debeto operacijos atliekamos toje pačioje kredito įstaigoje.

Verslui

Kokie SEPA privalumai įmonėms?

SEPA įmonėms padės:
 automatizuoti ir standartizuoti vidaus procesus;
sumažinti informacinių sistemų palaikymo sąnaudas;
taikyti tokią pačią verslo logiką vykdant vietinius ir tarptautinius mokėjimus eurais SEPA erdvėje;
supaprastinti mokėjimų administravimą (pvz., atlikti visas mokėjimo operacijas eurais centralizuotai iš vienos mokėjimo sąskaitos);
pagerinti mokėjimo sąskaitų likvidumo valdymą;
paprasčiau pasirinkti kitą mokėjimo paslaugų teikėją, net esantį kitoje valstybėje narėje;
integruoti SEPA mokėjimo priemones į kitus projektus (pvz., el. sąskaitos faktūros (angl. e-invoicing).

Kiek SEPA bus naudinga konkrečiai įmonei, priklauso nuo įmonės apdorojamų mokėjimų skaičiaus, mokėjimo priemonių įvairovės ir pasirinktos perėjimo prie SEPA mokėjimo priemonių strategijos.

Nuo ko reikėtų pradėti pasirengimą SEPA reikalavimams įgyvendinti?

Rekomenduojama:
susisiekti su savo mokėjimo paslaugų teikėju ir įmonės programinės įrangos teikėju;
sudaryti vidinę SEPA projekto komandą, įtraukiant IT, verslo procesų, pardavimų, teisės, finansų srities darbuotojus;
pasirinkti, kokias SEPA priemones naudoti, ir parengti IT strategiją, t. y. kokiu būdu pritaikyti vidaus IT sistemas prie SEPA reikalavimų;
informuoti verslo partnerius ir kitus klientus apie pasikeitimus ir pateikti rekomendacijas dėl mokėjimo nurodymų pildymo, jei tai būtina tinkamam mokėjimų užskaitymui.

Kas bus, jei įmonė neatitiks SEPA reikalavimų po nustatymo termino (2016 m. sausio 1 d.)?

Jei įmonė neatitiks SEPA reikalavimų, ji gali iš dalies ar visiškai prarasti prieigą prie kredito pervedimo ir tiesioginio debeto paslaugų, gali sutrikti atsiskaitymas su verslo partneriais, mokesčių administratoriais ir darbuotojais.

Duomenų pateikimas bylomis – ISO 20022 XML standartas

Kokio standarto pranešimai bus naudojami atliekant SEPA mokėjimus?

Įmonės, išskyrus labai mažas, siųsdamos arba gaudamos mokėjimo nurodymus ne atskirai, o sugrupuotus, turės naudoti ISO 20022 XML pranešimus, Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos parengė ISO 20022 XML pranešimų naudojimo taisykles.

Ar gali įmonė pavesti kredito įstaigai atlikti mokėjimo pranešimų konversiją?

Teisės aktai nedraudžia kredito įstaigoms teikti konversijos paslaugų tarp LITAS–ESIS ir ISO20022 XML pranešimų formatų iki 2016 m. sausio 1 d. Po šios dienos formatų konversija kredito įstaigose bus galima tik laikantis papildomų sąlygų, pavyzdžiui, tokios paslaugos turės būti atskirtos nuo mokėjimo operacijų apdorojimo proceso. Pažymėtina, kad kredito įstaigos galės taikyti papildomus konversijos paslaugų įkainius, o konversijos metu gali būti prarandama dalis su mokėjimu perduodamos informacijos.

Konversijos paslaugas taip pat gali teikti trečiosios šalys, pavyzdžiui, programinės įrangos teikėjai.

Pervedimai

Kas yra SEPA kredito pervedimai ir kuo jie skiriasi nuo šiuo metu Lietuvoje vykdomų kredito pervedimų?

Europos mokėjimų taryba parengė SEPA kredito pervedimų schemą, atitinkančią SEPA reglamento reikalavimus. Šiuo metu tai vienintelė kredito pervedimų schema SEPA erdvėje. Savo savybėmis SEPA kredito pervedimai panašūs į Lietuvoje vykdomus kredito pervedimus nacionaline valiuta. Vis dėlto kai kurie informacijos laukai ir (ar) duomenų ilgiai skiriasi. 2015 m., kai rinkoje bus naudojami abu variantai, formatų neatitikimai gali sukelti nepatogumų. Siekiant sumažinti dalies informacijos praradimo riziką, siūloma vadovautis mokėjimo paslaugų teikėjų rekomendacijomis. Esminiai skirtumai nurodomi žemiau:

Esami vietiniai kredito pervedimai litais SEPA kredito pervedimai
Mokėtojo / pradinio mokėtojo / gavėjo / galutinio gavėjo pavadinimas:

200 simbolių

Mokėtojo / pradinio mokėtojo / gavėjo / galutinio gavėjo pavadinimas:

70 simbolių

Mokėjimo paskirtis:

300 simbolių

Mokėjimo paskirtis:

140 simbolių.Mokėjimo paskirtis gali būti laisvo teksto arba struktūrizuota

Mokėtojo / pradinio mokėtojo / gavėjo / galutinio gavėjo identifikavimui naudojami:

juridinio / fizinio asmens kodai;
siuntėjo / gavėjo kodai gavėjo / siuntėjo informacinėje sistemoje

Mokėtojo / pradinio mokėtojo / gavėjo / galutinio gavėjo identifikavimui gali būti naudojami įvairūs identifikatoriai (PVM kodas, socialinio draudimo kodas ir kt.), tačiau gali būti pateikiamas tik vienas identifikatorius
Įmokos kodas:

16 simbolių

Įmokos kodas turi būti nurodytas struktūrizuotos mokėjimo paskirties lauke, tam skirti 35 simboliai. Jei lėšų gavėjas pageidauja gauti ir įmokos kodą, ir tekstinę mokėjimo paskirties dalį, mokėtoją reikia papildomai informuoti, kaip teisingai užpildyti nestruktūrizuotos mokėjimo paskirties lauką neviršijant 140 simbolių limito.
Atributas „Mokėtojo unikalus nuorodos numeris“ nenaudojamas Mokėtojo unikalus nuorodos numeris perduodamas gavėjui nepakeistas, jei mokėtojas tokį nurodo.

Ar jau vykdomi SEPA kredito pervedimai Lietuvoje?

SEPA reglamentas įpareigoja mokėjimo paslaugų teikėjus SEPA kredito pervedimus pradėti teikti per vienerius metus nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė prisijungė prie euro zonos, bet ne vėliau kaip nuo 2016 m. spalio 31 d. Lietuvai įsivedus eurą 2015 m. pradžioje, kredito pervedimo paslaugą siūlantys mokėjimo paslaugų teikėjai privalės pasiūlyti SEPA kredito pervedimus nuo 2016 m. sausio 1 d. Vis dėlto jau ir šiuo metu dauguma Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų ir užsienio kredito įstaigų skyrių teikia SEPA kredito pervedimų paslaugą.

Ar dėl SEPA pabrangs kredito pervedimai?

SEPA padidina konkurenciją mokėjimų srityje. Tikimasi, kad dėl to ilgesniu laikotarpiu įvyks vartotojams naudingų mokesčių pokyčių.

Tiesioginis debetas

Kas yra SEPA tiesioginis debetas ir kuo jis skiriasi nuo šiuo metu Lietuvoje vykdomo tiesioginio debeto?

Europos mokėjimų taryba parengė dvi SEPA tiesioginio debeto schemas: pagrindinę (angl. SEPA Core Direct Debit Scheme) ir schemą, skirtą verslui (angl. SEPA Business-to-Business Direct Debit Scheme). Lėšoms nuo fizinių asmenų mokėjimo sąskaitų nurašyti galės būti naudojama tik pagrindinė schema. Mokėtojams, kurie yra juridiniai asmenys, galės būti taikomos abi schemos. Esminis šių schemų skirtumas yra tas, kad verslui skirtoje schemoje nėra numatyta mokėtojo inicijuojamo lėšų susigrąžinimo po lėšų nurašymo dienos.

Pagrindinė SEPA tiesioginio debeto schema, palyginti su šiuo metu teikiamomis lėšų nurašymo paslaugomis, turi esminių skirtumų. Pareiga surinkti, valdyti ir saugoti SEPA tiesioginio debeto sutikimus tenka lėšų gavėjui. Schemoje taip pat numatyta galimybė mokėtojui lengvai susigrąžinti jau sumokėtas lėšas per 8 savaites nuo lėšų nurašymo dienos. Pažymėtina, kad šiai teisei įgyvendinti mokėtojas neturi pateikti pagrindimo, tačiau lėšų susigrąžinimas nepanaikina mokėtojo įsipareigojimų lėšų gavėjui.

ES teisės aktas (reglamentas Nr. 260/2012) įpareigoja mokėjimo paslaugų teikėjus užtikrinti aukštą mokėtojų sąskaitų apsaugos lygį sudarant galimybę patiems mokėtojams nustatyti daugelį su lėšų nurašymu susijusių parametrų (pvz., tam tikrą tiesioginio debeto lėšų surinkimo operacijos sumos limitą ar periodiškumą arba juos abu, „baltąjį“ (įmonės, kurioms gali būti leidžiama nusirašyti lėšas tiesioginio debeto būdu) ar „juodąjį“ (įmonės, kurioms draudžiama nusirašyti lėšas tiesioginio debeto būdu) lėšų gavėjų sąrašą). Lėšų gavėjui tikslinga įvertinti poreikį informuoti mokėtoją, kaip tinkamai nustatyti ir valdyti šiuos parametrus, taip užtikrinant, kad mokėjimo operacija būtų sėkminga.

Kas yra SEPA tiesioginio debeto sutikimas?

SEPA tiesioginio debeto sutikimu vadinamas mokėtojo leidimas lėšų gavėjui (teikiančiai paslaugas įmonei, pvz., draudimo bendrovei, ryšio teikėjams) inicijuoti lėšų nurašymą iš mokėtojo nurodytos mokėjimo sąskaitos.

Kokia kalba turi būti pateiktas SEPA tiesioginio debeto sutikimas?

Lietuvoje veikiančios įmonės SEPA tiesioginio debeto sutikimo su rezidentais tekstą turi sudaryti lietuvių kalba. SEPA tiesioginio debeto sutikimo su ne rezidentais tekstas turi būti sudarytas anglų kalba.

Ar SEPA tiesioginio debeto sutikimo forma yra standartinė?

Europos mokėjimų taryba parengė standartinę sutikimo formą, bet ji gali būti supaprastinta atsižvelgiant į vykdomą įmonės veiklą. Informaciją apie būtinus sutikimo laukus ir jų vertimą į lietuvių kalbą galima rasti čia.

Ar jau vykdomas SEPA tiesioginis debetas Lietuvoje?

SEPA reglamentas įpareigoja mokėjimo paslaugų teikėjus SEPA tiesioginį debetą pradėti teikti per vienerius metus nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė prisijungė prie euro zonos, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 31 d., jei mokėjimo paslaugų teikėjas teikia tiesioginio debeto paslaugas eurais. Lietuvai įsivedus eurą 2015 m. pradžioje, tiesioginio debeto paslaugą ketinantys teikti mokėjimo paslaugų teikėjai privalės SEPA tiesioginį debetą pasiūlyti nuo 2016 m. sausio 1 d. Šiuo metu SEPA tiesioginio debeto paslaugą (mokėtojo pusėje) Lietuvoje teikia viena kredito įstaiga ir dviejų užsienio kredito įstaigų skyriai.

Ar anksčiau pateikti sutikimai tiks SEPA tiesioginio debeto operacijoms?

SEPA reglamentas numato, kad iki 2014 m. vasario 1 d. išduoti tiesioginio debeto sutikimai galios ir SEPA tiesioginio debeto operacijoms, jei nacionalinės teisės aktai ar vartotojų susitarimai nenumato kitaip. Preliminariais vertinimais, sutikimai, išduoti Lietuvoje nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., galės būti ir toliau naudojami pagrindinėje SEPA tiesioginio debeto schemoje. Prieiga prie išduotų sutikimų duomenų turės būti suderinta tarp kredito įstaigų ir lėšų gavėjų.

Pažymėtina, kad šiuo metu naudojamų sutikimų numerių struktūra neatitinka SEPA reikalavimų, todėl pereinant prie SEPA tiesioginio debeto paslaugos jie turės būti atnaujinti.

Ar mokėtojas gali sugrąžinti pagal SEPA tiesioginio debeto operaciją nurašytas lėšas?

Pagrindinėje SEPA tiesioginio debeto schemoje mokėtojas per 8 savaites nuo lėšų nurašymo dienos galės susigrąžinti nurašytas lėšos. Šiai teisei įgyvendinti jis neturės pateikti pagrindimo, tačiau lėšų susigrąžinimas nepanaikina mokėtojo įsipareigojimų lėšų gavėjui. Jeigu mokėtojas nebus davęs sutikimo tiesioginio debeto operacijai, lėšos galės būti grąžintos per 13 mėnesių po nurašymo dienos.

Ar fizinis asmuo gali gauti lėšas pagal SEPA tiesioginio debeto operacijas?

Fizinis asmuo turi teisę dalyvauti SEPA schemoje kaip lėšų gavėjas, tačiau kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas atskirai sprendžia, ar tokio asmens verslo modelis suderinamas mokėjimo paslaugų teikėjo nustatytu rizikos lygiu.

Kas yra gavėjo kodas ir kur jį gauti?

Kaip numato SEPA tiesioginio debeto schemų reikalavimai, kiekvienas lėšų gavėjas privalo turėti savo registracijos šalyje suteiktą gavėjo kodą, skirtą identifikuoti gavėją. Už gavėjo kodo suteikimą atsakingas gavėjo kredito įstaiga, į kurį kreipiasi lėšų gavėjas.

Kiek laiko trunka SEPA tiesioginio debeto operacijos įvykdymas?

SEPA tiesioginio debeto operacijų lėšos užskaitomos gavėjui jų nurašymo nuo mokėtojo sąskaitos dieną, tačiau pranešimai, skirti inicijuoti tiesioginio debeto operaciją, mokėtojo kredito įstaigą turi pasiekti prieš dvi darbo dienas iki lėšų nurašymo nuo mokėtojo sąskaitos dienos (prieš penkias, kai inicijuojama pirma tiesioginio debeto operacija). Dėl to bendras operacijų apdorojimo ciklas bus ilgesnis nei šiuo metu taikoma praktika, kai tiesioginio debeto operacijos atliekamos toje pačioje kredito įstaigoje.

Kur kreiptis dėl papildomos informacijos apie SEPA reikalavimus?

Dėl išsamios informacijos apie SEPA reikalavimus reikėtų kreiptis į savo mokėjimo paslaugų teikėją.

Kur kreiptis dėl galimo SEPA reglamento nesilaikymo?

Kiekvienoje valstybėje narėje turi būti paskirtos institucijos, atsakingos už SEPA reglamento laikymosi užtikrinimą. Nustačius pažeidimą, jos galės taikyti sankcijas. Lietuvoje kompetentinga institucija yra Lietuvos bankas.

Kada SEPA projektą numatoma galutinai įgyvendinti?

SEPA reglamente numatyta nustatytus reikalavimus ir bendras SEPA mokėjimo schemas pradėti taikyti palaipsniui. Septyniolikoje euro zonos valstybių nustatyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir vartotojai prie SEPA turės pereiti iki 2014 m. vasario 1 d.. Latvijos rinkos dalyvių vykdomoms tiesioginio debeto operacijoms galios 2015 m. sausio 1 d. terminas, o kredito pervedimams kompetentinga institucija nustatė trumpesnį laikotarpį, t. y. iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvai įsivedus eurą 2015 m. pradžioje, SEPA reikalavimai turės įsigalioti ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. Kitose ne euro zonos valstybėse SEPA reikalavimai turės būti įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 31 d.

Kur aš galiu rasti informacijos apie SEPA projektą kitose šalyse?

Tokią informaciją galima rasti šiose interneto svetainėse: Europos Centrinis Bankas
Europos Komisija

Papildomi reikalavimai

Ką reiškia SEPA pasiekiamumo reikalavimas?

Pasiekiamumo reikalavimas taikomas mokėjimo paslaugų teikėjams ir juos įpareigoja užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų vartotojui atidaryta mokėjimo sąskaita, jei ji naudojama mokėjimo operacijoms eurais vietinėje rinkoje, taip pat būtų pritaikyta siųsti ir gauti atitinkamus SEPA mokėjimus. Kitaip tariant, vartotojų sąskaitos bus pritaikytos SEPA kredito pervedimų ir SEPA tiesioginio debeto operacijoms, nebent mokėjimo paslaugų teikėjas neteikia tokių lėšų pervedimo paslaugų eurais.
Visos euro zonoje esančios mokėjimo sąskaitos pasiekiamos SEPA kredito pervedimams, didžioji dauguma sąskaitų taip pat pasiekiamos SEPA tiesioginiam debetui. Pasiekiamumo reikalavimas nėra taikomas verslui skirtai tiesioginio debeto schemai (angl. SEPA Business-to-Business Direct Debit Scheme).

Ar SEPA mokėjimo priemonėse bus galima naudoti lietuviškas raides?

Taip, jeigu Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai įgyvendins papildomas priemones, tačiau gavėjus, turinčius sąskaitą ne Lietuvoje, pasieks tik lotyniški simboliai.

Kaip galima atpažinti SEPA reikalavimus atitinkančias mokėjimo sąskaitas?

Visos SEPA naudojamos mokėjimo sąskaitos turi būti pateikiamos IBAN formatu. Vienas iš akivaizdžių IBAN bruožų – dvi šalies kodą žyminčios raidės. Pavyzdžiui, Lietuvoje naudojamos sąskaitos prasideda raidėmis LT.
Lietuvos IBAN formatas atrodo taip: LTKK BBBBB SSSSSSSSSSS, kur LT – šalies kodas, KK – specialus kontrolinis kodas, BBBBB – banko kodas, SSSSSSSSSSS – sąskaitos numeris. Lietuvos IBAN pavyzdys: LT12 1000 0111 0100 1000.
Kai kurių valstybių IBAN ilgiai gali skirtis. Išsamus skirtingų valstybių IBAN struktūros aprašas anglų kalba pateikiamas čia.

Ar tikrai įmonei nebereikės pateikti BIC kodo inicijuojant mokėjimo nurodymą?

SEPA reglamentas (Nr. 260/2012) nesuteikia teisės mokėjimo paslaugų teikėjams reikalauti BIC kodo po 2016 m. vasario 1 d. Iki šios datos mokėjimo paslaugų teikėjai gali paprašyti nurodyti BIC kodą inicijuojant tarptautinę operaciją, tačiau tik tais atvejais, kai tai yra būtina. Kai kurių valstybių (Kipro, Graikijos, Islandijos, Maltos ir Portugalijos) kredito įstaigos gali paprašyti nurodyti BIC kodą ir vykdant vietines operacijas (iki 2016 m. vasario 1 d.). Vis dėlto reikalavimas pateikti BIC kodą gali būti ir toliau taikomas SEPA kredito pervedimams į Šveicariją, Monako Kunigaikštystę ir San Mariną, nes šios valstybės nepriklauso Europos ekonominei erdvei ir joms SEPA reglamento nuostatos nėra taikomos.

Kaip įmonė gali sužinoti, ar verslo partnerio mokėjimo sąskaita pasiekiama SEPA kredito pervedimams arba SEPA tiesioginio debeto operacijoms?

Pagal SEPA reglamentą (Nr. 260/2012), euro zonos valstybėse turimos mokėjimo sąskaitos privalo būti pasiekiamos SEPA kredito pervedimams ir SEPA tiesioginiam debetui, jei mokėjimo paslaugų teikėjas teikia tokias lėšų pervedimo paslaugas eurais. Pasiekiamumo reikalavimas nėra taikomas verslui skirtai tiesioginio debeto schemai (angl. SEPA Business-to-Business Direct Debit Scheme).
Dauguma Lietuvoje turimų mokėjimo sąskaitų taps pasiekiamos SEPA kredito pervedimams iš karto po euro įvedimo. Kitos turės tapti pasiekiamos ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. Vis dėlto rekomenduotina dėl mokėjimo sąskaitos pasiekiamumo pasitikslinti su verslo partneriu.

Daugiau informacijos apie SEPA: www.sepa.lt